Lietuviška virtuvė ir sveika mityba
Lietuvos virtuvė – tai riebūs patiekalai, daugiausiai iš bulvių. Tokia virtuvė tiko šaliai, kuri buvo neturtinga darbininkų tauta. Tačiau nebetinka intelektualesniai ir mažiau judriai tautai. Todėl Lietuvos virtuvė turi transformuotis, mokydamasi iš pietų tautų, kaip gaminti lengvesnį ir sveikesnį maistą.
Lietuvos virtuvei įtaką padarė šios šalys: Rusija (koldūnai, barščiai), žydai (kugelis, bulviniai blynai, guliašas – perimtas iš vengrų ir žydų paverstas ne sriuba, o troškiniu), Vokietija (šakotis), Balkanai (balandėliai).
Daugiau ar mažiau lietuviškos kilmės valgiai: šaltibarščiai (valgomi ir Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje), midus ir trauktinė, vėdarai, didžkukuliai arba cepelinai (valgyti jau LDK, todėl gali būti laikomi lietuviškais, šiandien valgomi ir Lenkijoje, Skandinavijoje), Žemaičių ir Kėdainių blynai, juoda duona (paplitusi Skandinavijoj, Baltijos ir slavų šalyse), skruzdėlynas.
Claudia Roden knygoje “The Book of Jewish Food“ Lietuva minima net keletą kartų. Šaltibarščiai vadinami lietuviškais, rašoma, kad skruzdelynas buvęs labai populiarus tarp lietuviškos kilmės žydų.
Azijos ir Viduržemio jūros virtuvės laikomos sveikiausiomis dėl šių priežasčių:
- Valgoma daug grūdų, ankštinių, daržovių ir vaisių;
- Yra daug sočių vegetariškų patiekalų, todėl mėsa nepiktnaudžiaujama;
- Naudojama daug prieskonių, kurie sveiki organizmui. Žr. skiltį “Prieskoniai”;
- Valgoma daug gerųjų riebalų: alyvuogių aliejus, riebios žuvys;
- Maistas gaminamas namuose, iš šviežių produktų ir dažniausiai nėra peršildomas.
Rytai LT 