Artimieji Rytai

Tai Libano, Turkijos, Izraelio virtuvės. Plačiau apie kiekvieną virtuvę – puslapio apačioje.

Pietums:

Turkiški kotletai “Kofta”**

Libanietiškas baklažanų, pomidorų ir avinžirnių troškinys

Libanietiškos avinžirnių, bulgur ir pomidorų salotos *

Užkandis:

Izraelietiški avinžirnių gruzdukai “Falafel”**

Libanietiškas užtepas "Humusas"*

Desertas:

Turkiškas moliūgo desertas*

Marokietiškas saldus kuskusas*

Turkiška kava*

* – paprastas patiekalas.
** – vidutiniškai sunkus patiekalas.
*** – sunkus patiekalas.

Turkijos ir Libano virtuvės turi labai daug panašumų. Plačiai žinoma turkiška kava, užkandžiai (meze turkiškai, mezze libanietiškai), padažai su tirštu balkanų šalių jogurtu. Populiariausia mėsa  – aviena, naudojama daug jūros gėrybių. Kiauliena nevalgoma. Desertui – pudingai ir pyragėliai su daug sirupo ir riešutų. Libano virtuvėje naudojama mažiau mėsos ir daugiau daržovių, grūdų (bulgur) bei ankštinių daržovių (avinžirniai), mažiau saldūs desertai.

Izraelio virtuvei didžiausią įtaką daro judaizmas. Žydų maistas vadinamas košeriniu (leidžiamu), maisto ruošimo taisykles apibrėžia specialus taisyklių rinkinys – kašrutas. Taisyklės užtikrina, kad būtų valgomas sveikas, naudingas maistas. Draudžiama: maistą šildyti, valgyti mėsėdžius gyvūnus, kiaules, triušius, arklius, pelėdas, gandrus, stručius, reptilijas, sraiges, varles, kraują, žuvis be žvynų. Tai pat pieno produktus draudžiama valgyti su mėsos produktais, todėl pieno produktai valgomi tik ryte, o mėsos – tik dieną ir vakare. Žydų virtuvė labai skiriasi šiaurės Europoje, slavų šalyse ir Viduržemio jūros, Vidurio rytų šalyse. Pateiksime tik pastarųjų šalių patiekalus, daugiausiai dėmesio skiriant Izraeliui ir Sirijai.